Nepamirštamos 365 dienos :)

Pirmosios akimirkos naujuose namuose

Šiandien lygiai vieneri metai, kai turiu savo Niufą :) Kaip dabar pamenu tą dieną - buvo lygiai taip pat šilta, kaip šiandien: gražu, beprotiškai švietė šilta saulė, žydėjo kaštonai, žaliavo visa gamta, nes buvo nenusakomai puikus pavasaris. 

Tąkart sugrįžusi į namus ir radusi Niufą... išbąlau... Gal kokius kelis šimtus kartų pakeičiau savo veido spalvą :), o kai kurių akimirkų net ir nepamenu. Tik žiūrėdama į jį vis negalėjau patikėti, kad tai mano augintinis... Toks mažytis, visas telpantis į mano saują, išsigandęs, drebantis, besiilgintis savo mamos... Širdyje vidinis balsas vis kartojo - "neturi kur trauktis... esi už jį atsakinga"! 

Prieš kokius 4 metus gatvėje sutikusi mopsiuką, tiesiogine to žodžio prasme, alpdavau :) Žinojau, kad tai mano šuo! Tai augintinis, kurį tikrai norėčiau turėti. Sakoma, šeimininkai visada yra panašūs į savo augintinius, nežinau, kiek aš esu panaši į savo Niufą, bet mūsų charakteriai identiški: abu be galo užsisipyrę, atkaklūs ir tuo pačiu savito požiūrio į viską... Pati tikriausiai, jo įsigyti būčiau nedrįsusi, visad rasdavau pasiteisinimų: neturėsiu jam laiko, turiu daug veiklos, užsiėmimų, tai įpareigoja ir panašiai... Bet viskas tapo paprasta ir tuo pačiu sudėtinga lygiai prieš metus! 

Peržvelgus pirmus mūsų su Niufu bendro gyvenimo metus, negaliu nesišypsoti. Kiek visokių šunybių jis man yra prikrėtęs. Jau dabar pajuokauju, kad namuose nebeliko, ką niokoti :) O savo žygdarbiais jis gali šiek tiek pasigirti: susysiota kiliminė danga, sienose išgriaužtos skylės, kurias, tarp kitko, pati ir tvarkiau :)), sugriaužtos spintos, foteliai, kėdės, sudaužytas stacionarusis kompiuteris, televizorius, kuris dar vis rodo :), sugraužti visi laidai, kuriuos tik įmanoma turėti namuose, Tv antena, kuri prieš metus buvo kokių 5 metrų ilgio, o dabar telikę vos keli centimetrai, o kur visi mano bateliai, šlepetės ir iš spintos kasdien verčiami drabužiai, jau net nekalbu :)! Gėlės nugriaužtos, vazos sudaužytos! Gyvenu pasaulyje, pilname staigmenų :) Bet žinot ką, toks gyvenimas man nerealiai patinka!!! Svarbu, kad turiu draugą, kuris karts nuo karto vis primena man apie save :)

Jau buvau minėjusi, kad manasis Niufas mano gyvenimą pakeitė kardinaliai! Per visus šiuos metus jis buvo vienintelė gyva būtybė, kuri mane matė visokią: besišypsančią, linksmą, pakvaišusią, kartais nekalbančią, ramią, liūdną, nelaimingą, pavargusią ir pan. Ir jis vienintelis manęs laukdavo namuose išsiilgęs, kad ir kokia ta Edita įžengtų pro namų slenkstį. 

Už tai jį ir MYLIU, už tai ir esu jam labai dėkinga, kad rytais kartu su manimi pabunda, o vakarais kartu su manimi užmiega! Man juk nieko daugiau ir nereikia, tik žinoti ir jausti, kad esu kažkam labai labai reikalinga ;)

Niufo staigmena šeimininkei :)

Ir... Kur kas mažesnė staigmena :)