Šiandieninis mano ir Niufo pasivaikščiojimas nebuvo toks smagus ir linksmas, kaip įprastai.
Bevaikštinėdami Karoliniškių mikrorajone, pirmą kartą susitikome bokserio veislės šuniuką. Nors... Ką ten šuniuką, visą didelį šunį, juk kaip vėliau paaiškėjo, jam jau daugiau nei trys metai. Jo šeimininkę pažinojau jau iš anksčiau, kartais susitikdavome parke ir tiesiog pasilabindavome :), tačiau jos augintinį šiandien teko matyti pirmą kartą. Apsidžiaugiau, kad sutikau pažįstamų veidų, juk kartais būna daug linksmiau vedžioti savo mažylius kompanijoje nei pavieniui.
Nespėjau nė nusisuskti kelioms sekundėms, kai pajutau, kad pribėgęs bokseris užšoko ant Niufo, griebė jį už viršugalvio ir pradėjo tąsyti po pievą. Abu su pavadėliais ir tas dar baisiau, pavadėliai susipynė... Aš į save tempiu Niufą, bokserį jo šeimininkė taip pat į save... Pirmą kartą gyvenime, tas kelias sekundes buvau praradusi laiko nuovoką ir berods sąmonę, nes stovėjau sustingusi ir nebesupratau, kas darosi... O kai atsipeikėjau, šokau prie bokserio ir iš jo dantų išlupau Niufą...
Dar ir dabar širdyje jaučiu tą keistą jausmą, kai mane užvaldo baimė, stresas ar nežinomybė...O ką jau kalbėti apie mano mopsiuką... Širdutė plaka kelis kartus dažniau, akys išsprogdintos iš nesupratimo, kas čia atsitiko... Juk jam visi šunys "draugai", visus jis myli, su visais nori žaisti, bendrauti, visiems nusileisti... Visą drebantį parnešiau ant rankų į namus, apžiūrėjusi radau porą žaizdelių nuo įkandimų, matyt, dėl to ir staugė ne savu balsu, nes skaudėjo :/ ...
Bet... džiaugiuosi, kad ši diena nesibaigė taip baisiai, kaip galėjo baigtis... Žaizdelės dezinfekuotos, Niufas nuramintas ir po didelio streso mano mažylis jau nulūžęs man ant kelių saldžiai miega :).
Dabar sėdžiu ir galvoju, kad šiame gyvenime negalima pasitikėti niekuo, tik pačiu savimi, nes nežinai, kas gali tave užpulti ir sunaikinti. Tad saugokite nuo aplinkinių ne tik savo augintinius, bet ir patys save :). Juk patiklumas - geriausias TAVO priešo draugas ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą