Atėjus nors ir kalendoriniam pavasariui, bet visgi jam atėjus, su juo prasidėjo ir nauji vargai... :). Mano Niufui reikia draugės... Naktimis neramus, anksti rytais nuolatos inksčia, vakarais lipa ant visko, kas tik užkliūna po jo kojomis :).
Draugės paieškas pradėjau maždaug prieš porą mėnesių, numatydama šį nenusakomą poreikį šiandien. Juk nesinori savo puoselėto, mylimo ir lepinamo šuns suvesti su bet kuo. Taigi, prasidėjo ilgų paieškų procesas. Visų pirma sekė pažįstamų ratas: apklausos, paieškos, rekomendacijos ir pan. Paskui atradus kelias daugmaž tinkančias mopsiukes, prasidėjo tyriminė dalis: visa ligų istorija, ar turi visus reikiamus skiepus, maitinimasis, guvumas ir pan. Gal tai atrodo ir labai juokingai, bet man tas be galo svarbu :) Juk turiu žinoti, kad suvedusi savo "rankenuką" su mopsiuke, nereikės paskui man sukti galvos ir pergyventi dėl visokių nesklandumų, gresiančių ligų ir pan.
Taigi, VALIO! Po maždaug dviejų mėnesių paieškų ir derybų, radome NIMFĄ (toks būsimos Niufo draugės vardas). Tokio pat amžiaus, guvi, išdykus ir tokia pat miela ir gudri kaip mano Niufas :). Su Nimfos šeimininke susitarėme, kad po kokių dviejų savaičių paliksiu visam savaitgaliui savo Niufą pas juos, kad abu apsiprastų ir priprastų vienas prie kito. Juk gali visko būti, kad galbūt juodu net ir nenorės draugauti. Nors pirmas susitikimas buvo gan sklandus :).
Tiesą pasakius, nežinau, ką darysiu tą savaitgalį - matyt, protėsiu vien nuo minties, kad jis nemiegos tuose pačiuose namuose, kur esu aš. Ir kai pagalvoju, kad jam tai sukels stresą, nes nebus nieko, kas jam sava... suspaudžia širdį. Žvelgdama kaskart į jo mielą veiduką ir tas dideles, pilnas meilės jo akis - aš vis labiau suprantu, kad be jo aš kaip be rankų. O jis taip beprotiškai greitai auga...
Ir šiuo metu aš prisimenu vieno savo draugo man išsakytus žodžius: „Tu esi labiau nuo jo priklausoma nei jis nuo tavęs...“... Tai yra gryniausia TIESA. Svarbiausia, niekada nebijoti tos tikrosios TIESOS! Ir nebijoti būti nuo kažko priklausomam!
