Šį savaitgalį dalyvavau pusseserės
vestuvėse. Ta proga, mano augintinis pasiliko Vilniuje su savo „auklytėmis“- mano
drauge Jurgita, kurią vadinu Šventąja ir Raimiu :). Jūs neišsivaizduojat, su kokiu jauduliu išvažiavau šeštadienį
iš savo namų, kuriuose liko Niufas. Lyg palikčiau mažą kūdikį vieną ... Juk per visus metus,
kiek jį turiu, tą darau tik antrą kartą...
Bet esu tikra, kad labiausiai pergyveno
mano augintinio globėjai, kuriems teko tikrai nelengvas darbas –
prižiūrėti Editos Niufą :). Palikau jiems netrumpą instruktažą: kiek kartų per dieną
ir kiek gramų ryte ir vakare duoti jam valgyti, ko negalima duoti ir t. t., kada išvesti į lauką, ką reikia būtinai
padaryti, jeigu Niufą vieną palieka namuose, kad ir jis nesusižalotų, ir pvz.,
neaplietų kaimynų :) ar pan.
Ir kaip supratau, mano Niufui šis
savaitgalis labai patiko :)! Lankė vaikus, vaikštinėjo
parke ir visai nesuko galvos, kur dingo jo Edita. Ir kai įžengiau į namus, jis,
kaip ir visada, mane pasitiko su dideliausiu džiaugsmu. Dar valandėlę palakstė
aplink ir nuėjo miegoti. Matyt, “auklės” neleido jam liūdėti ir nuobodžiauti :).
Esu labai nepatiklus žmogus, atsargiai
renkuosi aplinkinius, ir sunkiai juos prisileidžiu arčiau savęs, kartais tam
reikia labai daug laiko. O ką jau kalbėti apie tuos, kuriais galėčiau 100
procentų pasitikėti ir palikti globoti tą, kurį myliu. Tačiau, džiaugiuosi, kad
mano išsirinktos „auklės“ manęs nenuvylė! Niufą radau pamaitintą, nupraustą,
laimingą ir be galo išsiilgusį manęs ;)
Edita ir Niufas taria didelį AČIŪ
Šventajai ir Raimiui už globą, visą rūpestį ir skirtą laiką - mes niekada to
nepamiršime ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą