Pastaruoju metu rytais labai sunkiai pakylu iš lovos, mano augintinis,
kaip bebūtų keista – taip pat. Anksčiau jis buvo mano rytinis žadintuvas! 05:15
val., o jis jau įsijautęs mane „prausia“, tiesiogine to žodžio prasme – išlaižo
visą veidą ir kaklą... Ir kai dabar pagalvoju, jeigu kada nors dingtų mano
namuose vanduo... ne problema – juk turiu NIUFĄ :).
Taigi, tęsiant žadinimo ypatumus: jeigu Niufo intensyvus prausimas
nepadeda manęs pažadinti, tuomet jis imasi kur kas įdomesnės taktikos - šokinėja
per galvą ir ant jos... Tačiau jeigu net ir tas nesuveikia, jis pasirenka
cypimo metodą :), kuris gali išvaryti iš proto net patį kantriausią
žmogų. Smagu, kai tokį žadintuvą turi darbo dienomis, gali būti tikras, kad į
darbą nepavėluosi niekaip ir niekada... Tačiau, kai šis gyvas žadintuvas tampa
nesutramdomu ankstyvais savaitgalio rytais.... kelia ne tik šypseną! Juk
savaitgaliai ne visuomet būna ramūs, tylūs ir panašiai.... :) Bet ar
ilgai galima pykti ant to, kuris į tave žvelgia savo liūdnomis akytėmis? :) Tikrai
ne...
Jau kuris laikas, mano gyvasis „žadintuvas“ neatlieka savo funkcijos...
Hm... Įdomu, kodėl?! Pradėjome vėliau keltis, nes prieš išlipdama iš lovos, vis
bandau sau kartoti „na dar 5 minutes, tik penkias pasnausiu...“. O per ilgai
užsnaudusi ir supratusi, kad jau vėluoju, bėgdama apsirengiu, pasiimu pavadėlį
ir laukiu savo augintinio prie durų, o jis kaip miega toliau, taip miega...
Tekina pasileidžiu prie lovos ir miegantį Niufą tempiu į lauką. Nepatikėsit –
pastatau jį ant žemės, o jis nepatenkintu snukeliu į mane žiūri lyg galvodamas
„Ne, nu mano šeimininkė - ryškiai išprotėjo...“.
Parėjęs į namus mano mažasis augintinis dar pasisuka šalia manęs ir pusiau
užmerktomis akutėmis nusliūkina į kambarį... Niufas vėl miega, sau patogiai
įsitaisęs ant lovos, o aš su mažu liūdesiuku širdyje jau bandau skubėti į
darbą. Pabučiuoju savo augintinį, palinkiu gražios dienos ir bėgu pro duris...
Juk vėluojantys žmonės man niekuomet nepatiko, stengiuosi to nedaryti ir pati.
Ir nors gyvasis mano žadintuvas man sutrumpina rytinį grožio miegą, esu
dėkinga pačiam likimui, kad savo gyvenime tokį turiu ;) Turiu dėl ko skubėti į
namus po darbų, turiu kuo rūpintis ir dėl ko pergyventi. Ir man be galo visa
tai patinka. Todėl duosiu mažą patarimą JUMS - vertinkite tą žadintuvą, kurį
tik turite šalia :), nepaisant to, ar jis būtų gyvas ar tik paprastas
daiktas, juk jo paskirtis yra labai svarbi mūsų gyvenime ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą