Kai mano gyvenime atsirado Niufas - jis kardinaliai apsivertė 360 laipsnių kampu :) Kasnakt keldavausi po kelis kartus, kad galėčiau su juo žaisti, nes manąjį kankino nemiga :), kiekvienas rytas, įskaitant ir savaitgalius, tapo valanda ankstesnis todėl, kad galėtume praeiti rytinį kelionės maršrutą :) Vos tik pasibaigus darbams, visų pirma, skubėdavau pas savo augintinį, o ne kaip iki tol buvau įpratusi, eidavau susitikti su draugėmis ar užsiimti kitokia man įdomia veikla.
Dažniausiai taip žmonių gyvenimą pakeičia atsiradę vaikai, o manąjį pakeitė šuniukas mopsas :) Vieną vakarą vaikštinėdama parke su savo augintiniu supratau, kad būtų per daug savanaudiška ir negražu, jeigu visas patirtas gražias akimirkas ir kartais nelabai gražias :) laikyčiausi tik sau.
O tų akimirkų būna visokių - pradedant nuo sugraužtų laidų, televizoriaus sudaužymu iki miegojimo šalia ir jutimo, kad JIS tave be galo myli ir vertina už kiekvieną minutę buvimo šalia. Kiekvieną dieną sugrįždama iš darbo ir praverdama savo namų duris vis laukiu naujos staigmenos "Ir kuo dabar nustebinsi mane, mano mažasis išdykėli"!
Noriu su Jumis kasdien pasidalinti patirtu džiaugsmu ir iškilusiais rūpesčiais. Galbūt duosiu ne vieną naudingą patarimą tiems, kurie svajoja ir nori auginti mopsiuką. Juk sakoma, kad visi mopsai lyg vienas ir tas pats - miega tomis pačiomis pozomis, mėgsta krėsti tas pačias šunybes, net turi identišką charakterį ir būdo bruožus nepriklausomai nuo to, kiek pastangų įdėsi į jo auklėjimą. Ir kas be ko, vieni šios minties - auginti mopsą, gali atsisakyti labai greitai, kiti galbūt norės jo dar labiau!
Pažadu, kad Niufučio gyvenimas bus labai įdomus ir pilnas staigmenų :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą