Šios kelios dienos man ir mano Niufui tikra vargo vakarienė... Visos naktys, visos dienos beprotiškai karštos ir be galo varginančios. Manasis pasidarė toks neramus: nei pats užmigti gali, nei man leidžia tą daryti..., o ką jau kalbėti apie ėjimus į lauką...O jeigu jau nutipena keletą metrų, rodos, tuoj apsivers aukštielnykas ir nebekvėpuos...
Vienintelis išsigelbėjimas mums bent jau tas, kad namuose turime daug šalto vandens :) Įdedu Niufą į vonią, nulieju šaltu vandeniu ir bent jau valandžiukei - kitai, jis įgauna jėgų kvėpuoti ir puškuoti. Namai, kaip kalėjimas... Langai užbarikaduoti, kad tik nepatektų nė vienas saulės spindulėlis... Bet tai nelabai gelbėja... karšta, kaip atogrąžose. Labai tikiuosi, kad šis beprotiškas laikas greitai pasibaigs. Nors aš ir mano augintinis nelabai mėgstame lietų, bet dabar jo laukiame kaip niekada :).
P. s. ir jeigu Naglis Šulija nemeluoja - šiąnakt turėtume sulaukti vėsesnių orų ir lietaus :) Tad laukiu - nesulaukiu tikėdama, kad rytoj neslampinėsime po namus, kaip troškintos daržovės :). Juk žmogui viskas daug paprasčiau - nusimeti drabužius ir gali sau namuose nuogas vaikštinėti..., o ką daryti tiems, kurie negali nusiimti savo kailio ir pasidėti jo šaltesniems orams?! Belieka tik prašyti visų Dievų, motulės gamtos ir dar nežinia ko, kad atneštų nors menką vėjelį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą