Savo mopsiuką nuo pat mažumės vadinu "bačkute" :). Jis ne iš tų augintinių, kurie pasižymi ilgomis lyg gazelės kojytėmis, liaunu lyg stirnos liemeniu ar pailgu lyg gandro kaklu. Tokie šuniukai, kaip manasis, visuomet būna apvalaini, nelabai rangūs ir pakankamai lėti. Tokia mopsų natūra - tai tarsi jų vizitinė kortelė!
Kasdien stengiuosi su savo Niufu nukeliauti keletą kilometrų, kad jis bent jau šiek tiek palaikytų savo "sportinę" formą :). Tačiau atslinkus šaltesniems orams, pastebėjau, kad mano augintinis pamėgo daugiau miegoti, mažiau judėti, ilgėliau pabėgiojęs kieme jau ima vyniotis tarp kojų, kad paimčiau jį ant rankų ir šiek tiek paneščiau. To pasekmė - priaugti beveik du kilogramai!!! Mopsui - tai didelis minusas ir nelaimė... Tad ėmiausi kardinalių priemonių, kurios, tikiuosi, padės sugrąžinti Niufui lengvesnį gyvenimą :).
Niekada Niufučio nelepinau įvairiais skanėstais, visa ką jis gaudavo - tai tik natūraliai džiovintos jautienos ir vištienos... Kasdien, bet po labai mažai... ir tik už gerus darbus :). Ir štai, jau dvi savaites mano augintinis bando pratintis prie, specialiai mopsams skirto, dietinio maisto. Išgyventi sekasi sunkiai... Kartais dubenėlis su maistu taip ir lieka nepajudintas visą dieną... Bet galiausiai alkiui nugalėjus visus kaprizus, norom nenorom tas "neskanusis" maistas būna sunaikintas.
Rezultatai jau pastebimi, ir tas labai guodžia :). O labiausiai tai laukiu to laiko, tikiu, kad ir mano Niufas laukia, kol nors vieną kartą per dieną jis galės su pasitenkinimu suėsti savo mėgstamo maisto porciją. Nes kasdien tas jo žudantis ir negailestingas žvilgsnis baigia mane psichologiškai sudoroti :)!
P. s. Juk kiekvienam iš mūsų labai svarbu, kad mumis kas nors tikėtų, pasitikėtų ir palaikytų, nes tik tada mūsų siekiami tikslai bus daug greičiau įgyvendinti ir įgaus tam tikrą prasmę.
O aš savo augintiniu tikiu... ir net labai ;)!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą