Žinote, kas labiausiai kankina
tuos, kurie turi „didelę“ ir jautrią širdį? Ogi tas vidinis jausmas – sąžinės
balsas, kad negali padėti VISIEMS, kuriems šiuo metu reikia tavo pagalbos... 
Jau kelias dienas mūsų namuose laksto
ne vienas, o du nuostabūs mopsai. Ir dabar Niufas turi draugę, vardu Dafnė. Pirma
jų pažintis nebuvo tokia jau miela: Niufas iš proto ėjo pamatęs naują gyvybę,
juk pats ketverius metus gyveno vienas kaip karalius. Tiesa, tas ėjimas iš
proto nebuvo blogas, veikiau, noras bendrauti, bučiuotis, uostinėtis ir
panašiai. Juk jis patinas J. Tik blogybė tame, kad Dafnė mūsų namuose atsirado
ne ką tik gimusi, ne iš ją mylėjusios šeimos ar normalaus veislyno, todėl buvo
baikšti, stresuojanti ir visiškai nevalgi. Ji likimo nuskriausta ir ačiū Všį
Dogspotas organizacijai, kad sugebėjo ją atimti iš daugyklos, kuri Dafnei buvo
tikras pragaras. Džiaugiuosi, kad ji buvo patikėta mūsų globai, nes tai didelė
patirtis visai mūsų šeimai.
Trumpai apie mūsų „naujokę“
Dafnė panašaus amžiaus, kaip ir
Niufas – galbūt 3-4 metų. Jos charakteris – auksinis: tyli, rami, daug miega. Ji
lengva kaip pūkelis, sveria vos 6 kilogramus, kai normalaus mopso svoris turėtų
būti bent 8 kilogramai. Iš jos telikę tik didelės akys, skūra ir kaulai. Ji
daugykloje buvo tiesiog mopsė, neturėdama jokio vardo. Buvo mušama, badu
marinta, laikoma baisiomis sąlygomis, kažkokiame šaltame ir tamsiame garaže... Tikiuosi,
kad tiems bjaurybėms (kitaip jų pavadinti negalėčiau) nudžiūs kada nors rankos.
Juk lazda gyvenime turi du galus.
Atėmusi organizacija ją parsivežė visą
nusilpusią, vos stovinčią ant kojų. Ji bijodavo staigesnių judesių, pakelto
balso tono. Patikrinus veterinarijos klinikoje paaiškėjo, kad ši gražuolė turi stiprią
anemiją (mažakraujystę), būtų naivu tikėti, kad galėjo būti kitaip. Juk buvo
laikoma tragiškomis sąlygomis... Dantukai supuvę, keli klebantys (stiprus dantenų
uždegimas, kuris sukelia stiprų skausmą valgant). Jau nekalbu apie kvapą, kuris
sklinda iš jos burnos, užaugusius nagus, nevalytas raukšles, apleistas jos
ausis... Greitu metu, kai priaugs bent šiek tiek svorio, mažylei bus atlikta
dantų operacija, kad nejaustų diskomforto ir galėtų pilnavertiškai gyventi. 
Šiandien penkta diena, kai ši
mažoji gyvena mūsų namuose. Dvi dienas bandėme susitarti dėl valgymo ir vandens
gėrimo, pagaliau pavyko :)! Pati ateina prie maisto indelio ir bando savo jėgomis
kabinti maistuką. Ji dabar drąsesnė, pakalbina net Niufą. Rado kelias mėgstamas
vietas namuose, kur saldžiai gali miegoti. Po truputį ji pradeda suprasti, kad
čia smurto nebus... Ji gali jaustis saugiai. Kai tik įžengiame į namus, atbėga mūsų pasitikti vizgindama
savo gražią uodegytę. Nors su Niufu dar nemiega vienoje vietoje, bet kiekvieną
dieną jų tarpusavio ryšys vis tampa artimesnis. Maniškiam Karaliui tiesiog
reikia įprasti, kad dabar namuose gyvena ir Karalienė :). Kiekvieną rytą tenka keltis pusvalandžiu anksčiau nei įprastai, nes pavedžioti dviejų skirtingų svorio kategorijų mopsėnus – pakankamai nelengvas darbas :). Bet man puikiai sekasi! Suradau savo techniką, kuri padeda puikiai susitvarkyti. Žinojimas, kad gali padėti, suteikti namų kampelį, glosto širdį ir skatina jaustis geriau. Juk tik meilė, dėmesys gali padėti atsigauti tokiems nuskriaustiems, kaip ji. Labai noriu, kad ši mopsytė vėl pasitikėtų žmogumi ir mylėtų savo gyvenimą, nes laikau ją savo šeimos nariu, kuris mums šiuo metu atneša tik pačius geriausius jausmus.
Tokių, kaip Dafnė – pilna mūsų šalis. Ir labai gaila, kad iki šiol mūsų supuvę įstatymai leidžia visokiems išsigimėliams, kurie save vadina veisėjais, skriausti ir kankinti tuos, kurie šiame gyvenime yra silpni ir negali pakovoti už save. Bet reikia tikėti, kad tokių atvejų sulig kiekviena diena bus vis mažiau, nes mūsų šalyje juk gyvena ir gerų, gyvūnus mylinčių žmonių, kurie visada yra pasirengę padėti! ;)
Su gražiausiais linkėjimais,
Niufas ir Dafnė ;)!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą