Bešniukštinėdama internetinėse platybėse aptikau labai įdomų ir išsamų straipsnį apie mopso veislės šuniukus :). Dalinuosi ir su Jumis jo įžvalgomis, ypatingai tais, kurie vis sprendžia dilemą: ar noriu auginti šios veislės šunį ar vis dėlto - ne. Esu įsitikinusi, kad šiame straipsnyje rasite atsakymus į daugelį jums rūpimų klausimų.
Vertė Daiva Grantaitė
Redagavo Agnė Dovalgaitė
DIDELIS MAŽAS ŠUO!
Mopsai traukia didelę dalį žmonių dėl savo nedidelio dydžio, saldaus būdo, užsirietusios uodegos ir suploto snukučio. Jie gali prisitaikyti prie bet kokio amžiaus, lyties ir tipo žmogaus! Jie yra maži, bet tvirti, šiurkštūs ir meilūs, taip pat jautrūs ir nuoširdūs. Nėra nieko, ko mopsai negalėtų išbandyti. Jų miniatiūrinis dydis nėra jokia kliūtis, jei prie jų priartėja agresyvūs dideli šunys. Mopsai yra drąsūs kovoje, nors jiems nėra tipiška pradėti susirėmimą, jei pavydas ar maistas nėra pagrindinis faktorius. Mopsams dažnai būdingas smarkus, įnoringas elgesys. Toks gyvenimo būdas (požiūris) gali suteikti ir didelio džiaugsmo ir nerimo mopsų šeimininkams.
Mopsai yra išlepintos mažos būtybės su geriausia nuomone apie save. Jie žino, kad žmonės yra sutverti tam, kad pataikautų bet kokiai užgaidai. Mopsai nejaučia pagarbos žmogaus kūnui, išskyrus tuomet, kai jį galima panaudoti kaip lovą, šilumos šaltinį, kopėčias, nugaros pakasymą, ar objektą, iš kurio galima gauti maisto. Jei jūs miegosite ant kušetės ar lovoje, jūsų mopsas negalvos nieko kito, kaip apie perėjimą per jūsų kaklą ir veidą. Mopsai taip pat paklusnūs ir švelnūs. Jie gali miegoti ant kūdikio antklodės taip, kad liestų savo nosimi kūną. Jie yra lygiai tiek pat laimingi žiūrėdami kasdienines "muilo operas" ant jūsų kelių kaip ir išdykaudami miške, su sąlyga, kad jie yra šalia Jūsų. Vyresni mopsai, kurių gyvenimo būdas yra lėtesnis, geriausi vyresnių žmonių numylėtiniai.
Mopsas gali tenkinti skirtingus skirtingų žmonių poreikius. Nepriklausomai nuo jūsų gyvenimo būdo mopsas užvaldys jus savo draugiškumu. Tai yra būtent tai, ką jie nuolatos siekia padaryti.
TIKSLAS IR KILMĖ
Mopso tikslas visada buvo draugystė su žmogumi ir jo linksminimas. Šimtus metų prieš Kristaus gimimą labai turtingi kinai veisė juos kaip kompanionus. Pagyvenusi, ilgametė selekcininkė Anglijoje papasakojo, kad mopsai buvo taip nepaprastai išlepinti senovės kinų, jog maži mopsiukai būdavo dažnai prižiūrimi žmonių slaugytojų. Tokiu būdu saugotos mopso kalių formos, kad nepakistų žindant šuniukus. Jei tai tiesa, būtų galima patvirtinti teiginį, kodėl didelė dalis mopso kalyčių turi mažiau motiniškų įgūdžių ir instinktų nei reikėtų! Jų gyvensena atitinka įprastą tuometinių mopsų gyvenseną, kurie buvo lepinami ir garbinami! Visas šis puoselėjimas ir pataikavimas baigėsi tuo, kad mopsai yra ta veislė, kuriai patinka suteikti malonumą ir džiaugsmą žmonėms. Bet iki tol, kol jie jaučia, kad su jais elgiamasi tinkamai!
MOPSO ASMENYBĖ
Nė vienas mopsas nėra panašus į kitus mopsus, nors yra tam tikras mopsams būdingas elgesys, perduodamas iš kartos į kartą. Mopsai yra nepaprastai draugiški ir laisvi. Retai surasi asmenį, ant kurio mopsas nesugebės užsiropšti ir nenulaižyti veido. Mopsai yra žavios, komiškos, mažos asmenybės.
Jie visada atranda naujų būdų priversti jus juoktis, nors tai gali atrodyti sąmoningomis pastangomis, iš tiesų tai jiems gaunasi natūraliai. Mopsai užmezga nuolatinį akių kontaktą su savo šeimininkais. Jie nuolat tikrina, kad įsitikintų, jog yra stebimi ir vis dar garbinami.
Mopsai nėra tokie kaip pekinesai, kurie tik pakelia galvas nuo kušetės, kad pažiūrėtų kur eina šeimininkas. Mopsas niekada neišleis jūsų iš akiračio. Jei jūs įsigysite mopsą, jūs įsigysit pastovų kompanioną. Jei jūs plausite indus ar stovėsite vienoje vietoje ilgiau nei dvi minutes, mopso galva bus padėta ant jūsų bato (jei jis nesugalvos būdo, kaip atsidurti ant jūsų rankų). Kai kuriems žmonėms šis vieningumo (buvimo kartu) bruožas yra nepriimtinas.
MOPSAI YRA UŽSISPYRĘ
Kitas šios veislės lepinimo padarinys yra tas, kad išsivystė keletas bruožų, kurie neleidžia būti idealiu namų augintiniu. Mopsai turi ryškų užsispyrimo bruožą! Jei jūs ieškote sukalbamo, visada klusnaus kompaniono, neeikvokite savo nervų ir nesuteikite širdgėlos jūsų naujam šuniui, verčiau nesirinkite mopso. Mopsai gali gan greit įgyti nepageidaujamą įprotį gauti viską, ko jie nori; nesvarbu ar tai yra maistas, jūsų pastovus dėmesys ar nėjimas į kiemą, kai yra daug sniego ar lyja lietus. Auklėjant mopsą reikia naudoti tik teigiamą pastiprinimą. Neigiamas pastiprinimas neduos pageidaujamų rezultatų. Tai tiktai pablogins situaciją. Mano pirmas mopsas visada sugebėdavo palikti "dovanėlę" ant mano pagalvės kiekvieną kartą, kai aš išvykdavau ir palikdavau jį namuose vieną, nors jis buvo tobulai išmokytas augintinis. Savaime suprantama, dažniausiai mes visur vykdavome kartu. Jau nuo senų laikų, susitikę su mopsų augintojais, pasakodavome vienas kitam istorijas apie blogiausią mopsų elgesį. Jus turbūt norite žinoti, kodėl pas mopsų augintojus dažniausiai atsiranda antras mopsas? Mes visi esame sau uždavę šį klausimą, tačiau žinome ir atsakymą į jį. Nėra kitos veislės panašios į mopsus.
GYVENIMAS SU MOPSU
Mopso gyvenimo būdas yra tarsi neatsakingo dviejų metų vaiko. Juos reikia nuolat ir amžinai sekti bei saugoti. Daugumos saugumo ir išlikimo instinktų, kuriuos turi kiti šunys, mopsai neturi. Gerai išauklėtas mopsas nėra nei namų naikintojas, nei "kasikas" ar lojikas. Jis loja minkštesniu tonu negu dauguma šunų. Mopsai nėra iš tų veislių, kurioms reikalinga "nuolatinė veikla". Praėjus dantų keitimosi amžiui, jų dantims nebereikia tiek darbo, kiek pvz. terjerams. Pagrindinis jų tikslas yra būti šalia žmogaus. Tačiau yra kitas aspektas. Mopsai yra nepaprastai prisirišę ir ištikimi žmonėms. Nuo pat mažumės jiems reikia įdiegti savybę "kokybiškas laiko praleidimas vienam". Dažnai kitas mopsas, bet koks kitos veislės šuo ar net katinas padeda užpildyti tas valandas, kai šeimininko nėra namie. Jauniems ar bet kokio kito amžiaus mopsams nusiraminti gali padėti jų mėgiamas žaisliukas.
Mopsams reikia, kad viskas būtų taip, kaip nori jie. Norint džiaugtis kiekvienu mopso asmenybės aspektu, būtina turėti entuziastingą ir atlaidų humoro jausmą. Jūsų mopsas nesivystys ir nesimokys, jei jis bus nuolat tramdomas ar drausminamas. Užsispyręs Mopsas nepritampa tuose namuose, kuriuose turima paklusti visiems įsakymams bei į visas išdaigas reaguojama labai rimtai, be šypsenos.
Mopso kailis šeriasi gausiai ištisus metus. Žmonės gali apsirikti prieš pirkdami dar ir todėl, kad daugumoje knygų rašoma visiškai priešingai. Dėl besaikio šėrimosi mopsas nėra teisingas pasirinkimas alergiškiems žmonėms. Mopsams reikalinga kasdieninė snukučio raukšlės priežiūra. Antra vertus, Mopso kailis yra labai trumpas ir labai lengvai prižiūrimas. Mopso veislė yra nuostabus indėlis į gerus namus.
MOPSAI NĖRA PATIKIMI
Norint palengvinti gyvenimą sau ir mopsui, geriausia turėti aptvertą kiemą, kuris būtų saugus mažam šuniui, o einant pasivaikščioti būtina pririšti prie pavadėlio. Pasivaikščiojimas su mopsu be pavadėlio atviroje erdvėje yra labai pavojingas . Mopsai turi "blogybę", kurią mes apibūdiname kaip "mopso pasirinktas kurtumas". Mopsai naudoja tai kada jiems patinka pvz. kai nori aplankyti kaimynus, gyvenančius už judrios gatvės. Jie negirdi jūsų net jei vydamiesi šaukiate jų vardą. Deja, mažai šansų šį bruožą pakeisti. Mopsai negali būti patikimai išdresuoti. Jie neatbėgs kiekvieną kartą kai jūs kviesite. Didžiausia bėda auginant mopsus yra ta, kad jie sudaro neteisingą įspūdį ir priverčia jais pasitikėti t.y. jie suteikia neteisingą saugumo jausmą šeimininkams elgdamiesi gerai. Mopsai negimsta būti visuomet patikimais. Jie nebuvo veisti būti sarginiais šunimis ar vykdyti vertas pasitikėjimo komandas. Jie buvo veisti tam, kad būtų lepinami ir būtent tai jų šeimininkai privalo daryti.
MOPSAI TURI SAVO SAMPRATĄ APIE PROTINGUMĄ
Sakyti, kad mopsai nėra tokie protingi kaip kitos veislės, būtų neteisinga. Galbūt jie neturi gebėjimų spręsti problemas ar išugdytų tam tikrų instinktų, kaip daugelis kitų veislių. Mopsai turi skirtingus prioritetus! Po keleto dešimtmečių svarstymo aš vis dar negaliu apsispręsti, ar jų aistra yra šeimininkas, ar maistas.
MOPSAI DIEVINA MAISTĄ
Jūs galbūt jau nuspėjote, kad jums gali tekti amžinai kovoti su mopso svorio problema.
Jei jūs norite padovanoti mopsą savo brangiausiai tetai, kuri negali praeiti nė pro vieną maldaujantį žvilgsnį nenumetusi net ir mažyčio kąsniuko, geriau išrinkite jai kitos veislės šuniuką. Aš pati esu mačiusi daugybę nutukusių jaunų mopsų, kurie net negalėjo paeiti! Mopso nutukinimas sutrumpins jo gyvenimą ir suprastins gyvenimo kokybę. Tai sugadins jo sąnarius ir apsunkins jo kvėpavimą bei širdies veiklą. Jei jūs turite mopsą, jūs turite išmokti suprasti, kad maistas ir meilė yra du skirtingi dalykai!
MOPSAI YRA NAIVŪS IR PASITIKINTYS
Mopsai yra labai taikūs. Beveik neįmanoma, kad grynaveislis Mopsas įkąstų. Jei į prieglaudą atvežamas mopsas su "kandiko" etikete, pirmas klausimas, kuris šauna į galvą, ar tai grynaveislis šuo. Mopsai garbina, net dievina savo šeimininkus (aš asmeniškai manau, kad taip yra todėl, jog šeimininkai juos maitina). Net patį blogiausią šeimininką mopsas stengiasi sužavėti, nes tai augintinis mėgstantis bendravimą (kompaniją). Mopsams sunku suprasti, kad jų kažkas "visai nedievina", jie įsitikinę, kad blogas šeimininku elgesys yra tik klaida. Mopsai apgailėtinai bando kvailioti, kad tik sukeltų šeimininkų meilę, kurios jie yra verti. Dėl šio asmenybės bruožo mopsus lengvai pardavinėja daugintojai. Žmonės, pamatę mielą mopsiuką mano, kad jis yra laimingas, tiesiog todėl, kad jis yra visada laimingas pamatęs naujus žmones. Mopsai gali tapti probleminiais lojikais, įgyti įvairių neurozių ar net susirgti gyvendami prastomis sąlygomis. Jie tampa prislėgti, mieguisti, ir praranda gyvenimo džiaugsmą. Mano nuomone, kiekvienas mopsas turi teisę būti kompanionu, gyvenančiu namuose su savo šeimininku.
MOPSAI YRA BRACHICEFALIKAI
Tai iš esmės reiškia, kad jie turi plokščią snukį. Jie turi dideles akis, didelę kaukolę. Jei jūs pasirinksite mopsą, turite įsitikinti, kad visi jūsų šeimos nariai supranta kokie pavojai gresia šiems šunims. Mopsai yra daug jautresni karštai ir šaltai temperatūrai nei kiti šunys, kurie turi ilgas nosis, kad šildytų ar aušintų orą prieš jam patenkant į plaučius. Mopsai labiau linkę į akių sužalojimus (dėl iššokusio akies obuolio ir suploto snukio) ir paveldėtas akių problemas. Mano nuomone šunys brachicefalikai turi silpną atstumo suvokimą. Bėgiodami namuose, jie gali atsitrenkti į durų kampą bandydami apsisukti. Taip pat jie dažniausiai atsitrenkia į rožių krūmus ar kitokius augalus. Didžioji dalis mopsų nejaučia aukščio baimės ir gali nušokti iš bet kokio aukščio. Niekada negalima būti tikriems, kad mopsas neiššoks pro atidarytą automobilio langą. Gimdymo problemos ir cezario pjūviai yra būdingi mopsų kalytėms, todėl, kad šuniukai turi gan dideles kaukoles. Mopsai dažniausiai neknarkia ir nekvėpuoja garsiai, jei jie neturi paveldėtos minkštojo gomurio problemos. Tai gali būti pataisoma paprastos operacijos, kuri padarys jų gyvenimą daug patogesnį, dėka.
MOPSAI YRA EKSCENTRIŠKI
Mopsai gimsta ar tampa daug ekscentriškesni negu bet kokios kitos veislės šunys. Beveik kiekvienas mopsas, kurį man teko pažinti per 35 metus, turėjo bent vieną keistą įprotį, kartais ir po keletą. Du pavyzdžiai būtų mano mopsai Raukšlė ir Spyglys.
Raukšlė ir jos trys "guolio bendrasavininkės" (seserys) į naujus namus išvyko 12 savaičių amžiaus, ir visos turėjo išvystytus dulkių siurblio naikinimo įgūdžius. Šitos mopsės perėmė iš tėvo šią savybę labiau negu tik lojimas ar puolimas ant siurblio. Raukšlė sugalvojo strategiją, kaip sunaikinti dulkių siurblį ramiai pasislėpdama spintoje, kai buvo siurbiamas kilimas. Ji ir pasiliko ten, kai jos šeimininkė padėjo siurblį į spintą, uždarė duris ir nuėjo į kitą namo dalį. Vėliau, eidama pro spintą, šeimininkė išgirdo garsų triukšmą ir urzgimą. Atidariusi duris pamatė dulkių siurblio ir mopso beprotišką mirtiną mūšį, kuris baigėsi mopso pergale. Sunki kaučiukinė siurblio dalis buvo visiškai sunaikinta ir susmulkinta į mažiausius gabalėlius. Kai ji suprato, kad siurblys nebegali padaryti jokios žalos, Raukšlė ėmėsi dulkių maišo, kuris padarė daug daugiau žalos, nei kitos siurblio dalys.
Juodas mopsas, Spyglys, buvo pikčiausias, pavydžiausias ir "pats svarbiausias" mopsas, kurį aš kada nors turėjau, jo elgesį paveldėjo 4 kartos. Spyglys gulėdavo ant suolelio, kojoms prisiliesdamas prie pradedančių vaikščioti šunyčių namo. Jis akylai stebėdavo ropojančius aplink kambarį mopsiukus. Spyglys žinojo, kad jam negalima blogai su jais elgtis, todėl jis laukdavo tinkamo momento, kad "netyčia nukristų ant jų". Tinkamą tam laiką jis pasirinkdavo nepriekaištingai! Kai šuniukas būdavo šalia jo suolelio, jis pradėdavo slysti prie krašto ir nukrisdavo ant spiegiančio šuniuko, o Spyglys visuomet žiūrėdavo nustebusiu žvilgsniu. Pirmą kartą buvo sunku galvoti, kad šis labai judrus, gerai sudėtas šuo iš tikrųjų nukrito nuo suolelio. Po trečio tokio nukritimo, jis būdavo uždaromas virtuvėje, kai šuniukai pradėdavo rėplioti. Tuomet jis pažymėdavo kėdės koją, kad tik "tartų paskutinį žodį".
MOPSAI IR VAIKAI
Visi mopsai, kurie yra teisingai išveisti, geri vaikams, bet ne visi vaikai yra geri mopsams. Aš išauginau du vaikus ir tris vaikaičius kartu su šunimis, iš esmės toje pačioje aplinkoje. Kai kurie vaikai, nors jie galvoja, kad jie mėgsta gyvūnus ir nori turėti augintinį, iš tiesų nežino, kaip paliesti ar žaisti su jais, ir turi sunkumų, mokydamiesi tai daryti. Kiti vaikai turi natūralų jausmą, kuris tiesiog nėra išmoktas, o įgimtas. Atrodo, šitie vaikai mėgaujasi abipuse trauka. Nepriklausomai nuo situacijos su jūsų vaiku, įsitikinkite ar jūs įsigyjate mopsą dėl teisingų priežasčių. Nepirkite mopso savo vaikui. Vaikai nėra maži suaugusieji, o šuo turės didelių poreikių ir reikalavimų. Jūs galite vaiką paskirti būti atsakingu už vandenį dubenėlyje. Tačiau jei ta užduotis nebus įvykdyta, šuo bus ištroškęs, o jūsų vaikas - nusivylęs savimi. Geriau tiesiog mėgautis ir išlaikyti draugišką santykį tarp jūsų vaiko ir šuns. Kartais leiskite vaikui pasirūpinti šunimi, kad padarytumėt savo vaiką bei plaukuotą bičiulį laimingus ir patenkintus. Mopso amžius, kurį jūs perkate, turi atitikti su jūsų vaikų amžių.
Jei jūs turite labai mažus vaikus tada jūs turite įsigyti suaugusį mopsą. Skirtingai nuo daugelio veislių, mopsai yra nepaprastai prisitaikantys prie naujos aplinkos šunys. Jie pritaps bet kokiuose namuose jei bus apsupti meile ir dėmesiu. Jau po vieno mėnesio gyvenimo naujuose namuose, niekas net neįtartų, kad prieš tai mopsas gyveno kažkur kitur.
Jei jūsų vaikai yra 5 - 9 metų amžiaus, mopsas paauglys (6 mėn. - 1 ½ metų) būtų tinkamiausias. Paaugliški mopsai yra labai mieli ir žaismingi. Jų dantys vis dar keičiasi, tad jie vogs ir kramtys vaikų žaislus. Jie bus padūkę ir šokinės ant jūsų vaiko. Penkiametis gali savarankiškai bendrauti su paaugliško amžiaus mopsu ir džiaugtis beribe energija ir žaidimais. Paaugliško amžiaus šuniukas yra pakankamai didelis, kad vaikas negalėtų kilnoti ir nešioti jo tėvams nematant.
10 metų amžiaus vaikai yra pakankamai subrendę, kad galėtų prižiūrėti 12 savaičių - 6 mėnesių mopsiuką. Jie supranta "ramaus laiko" reikšmę ir sugeba mokyti savo keturkojus draugus "šuniuko etiketo".
AR YRA SKIRTUMŲ TARP SKIRTINGŲ SPALVŲ IR LYTIES?
Faktas, kad juodi Mopsai šeriasi šiek tiek mažiau nei smėliniai, tačiau yra nedaug elgesio skirtumų tarp šių dviejų spalvų šuniukų. Daugelis mopsų veisėjų ilgai manė, kad juodukai turi visas smėlinių mopsų asmenybės ypatybes, išskyrus tai, kad juodukai energingesni. Kadangi aš veisiau abiejų spalvų mopsus, sutinku su šia teorija, bet galiu teigti, kad ji ne visada pasitvirtina. Tiek patinai, tiek kalytės yra nuostabūs augintiniai. Kartais subrendę patinai yra truputį švelnesni, o kalytės yra labiau principingos, bet būna ir atvirkštinių atvejų.
MOPSAI REIKALAUJA DĖMESIO
Ar JŪS tikrai esate pasiruošęs turėti mopsą? Ar Jūsų gyvenimo būdas yra didelę dalį laiko leisti namie? Ar vietos, kur jūs lankotės, bus saugios jūsų mopsui, ar jis bus laukiamas? Ar kas nors iš namiškių sugebės pasirūpinti šuneliu, kai jūsų nebus namie? Ar jūsų vaikai ne per maži? Ar jie netampys mažo šuniuko ar nesuspaus jo per daug? Ar jūs noriai leisite savo laisvalaikį prižiūrėdami mopsą, jį auklėdami, suteikdami jam dėmesį ir palaikydami jam kompaniją, kurios mopsui būtinai reikės? Ar jūs esate pasiruošęs išlaidoms ir laikui, kurį sugaišite veterinarinėse klinikose esant sveikatos problemoms? Ar jūs turėsite laiko rūpintis mopsu, kai jis susirgs?
Ar dėmesio skyrimas mopsui nesukels problemų jūsų antrajai pusei? Jei ne kiekvienas jūsų šeimos narys entuziastingai pritaria mopso atsiradimui šeimoje, gerai pagalvokite ar verta jį įsigyti!
Blogiausias dalykas, kokį tik galite padaryti mopsui, nepakankamas dėmesio skyrimas, uždarymas kitame kambaryje, rūsyje ar garaže. Atsiminkite, kad vienintelis mopso tikslas yra būti žmogaus kompanionu. Jei jie nedaro to, dėl ko jie buvo sukurti, jie nėra laimingi. Nelaimingi šunys dažnai turi emocinių ar fizinių problemų.
Jei jūs rimtai apsvarstėte visus aukščiau pateiktus klausimus ir vis dar esate įsitikinęs, kad jums reikia mopso, jūs turbūt visą likusį gyvenimą savo namuose turėsite bent jau vieną mopsą.
Nėra nieko panašaus į Mopsą!
----
Ir kaip ten dabar yra iš tikrųjų? :) Niufas turės naujų draugų ar ne? ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą